- prabliūti
- prabliū́ti intr. 1. imti bliauti: Veršis prabliùvo J. Jau bliū́te prabliùvo avis J. Vos tik teliuką atitraukė nuo karvės, tuoj ir prabliùvo ji Lš. 2. menk. pravirkti: Užsibariau, tai i prabliùvo Gs. Prabliùvo kap veršis junkomas Dkš. Jis prabliùvo žlembti, verkti, juoktis J. 3. imti bjauriai kalbėti, imti šaukti: Jei kalbi – prabliūvi, jei nekalbi – dūšia skaust ST61. Bjauriausiais žodžiais ant manęs prabliùvo Skr. 4. prakiurti, imti bėgti, pasileisti: Niaukstosi niaukstosi trečia diena ir neprabliū̃va Brt. Iš jo voties kad prabliùvo eit pūliai Lš. \ bliūti; išbliūti; prabliūti; subliūti
Dictionary of the Lithuanian Language.