prabliūti

prabliūti: prabliū́ti intr. 1. imti bliauti: Veršis prabliùvo J. Jau bliū́te prabliùvo avis J. Vos tik teliuką atitraukė nuo karvės, tuoj ir prabliùvo ji Lš. 2. menk. pravirkti: Užsibariau, tai i prabliùvo Gs. Prabliùvo kap veršis junkomas Dkš. Jis prabliùvo žlembti, verkti, juoktis J. 3. imti bjauriai kalbėti, imti šaukti: Jei kalbi – prabliūvi, jei nekalbi – dūšia skaust ST61. Bjauriausiais žodžiais ant manęs prabliùvo Skr. 4. prakiurti, imti bėgti, pasileisti: Niaukstosi niaukstosi trečia diena ir neprabliū̃va Brt. Iš jo voties kad prabliùvo eit pūliai Lš. \ bliūti; išbliūti; prabliūti; subliūti

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

prabliūti — vksm … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išbliūti — intr. išplerti: Stebulė išbliùvo, užtat ratas mataškuoja Grš. bliūti; išbliūti; prabliūti; subliūti … Dictionary of the Lithuanian Language
prabliuvimas — prabliuvìmas sm. (2) → prabliūti 2: Vaiko prabliuvìmas mane iš miego prikėlė Lš. bliuvimas; prabliuvimas; subliuvimas … Dictionary of the Lithuanian Language
subliūti — intr. 1. imti bliauti: Karvė subliùvo K. Gyvolis subliùvo dideliai J. 2. surikti, sušukti: Tas nevidonas vėl subliùvo kaip liūtas Sch184. 3. menk. pravirkti: Ji ir subliùvo nesavu balsu Gs. bliūti; išbliūti; … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias